N
Galima gelbėti per lapus
Augalai gana efektyviai priima azotą per lapus. Esant azoto trūkumui, per lapus galima paduoti 10–20 kg azoto.
Mokslas
Augalui svarbu ne tik kiekis, bet ir laikas
Kviečių mityboje svarbu ne vien tai, ar dirvoje yra reikalingų maisto medžiagų. Svarbu ir tai, kada augalas jų gauna. Kiekvienas elementas atlieka savitą funkciją, o jo trūkumas skirtingais augimo tarpsniais gali paveikti skirtingus derliaus komponentus: lapų plotą, šaknų sistemą, produktyvių stiebų skaičių, varpos formavimąsi ar grūdų užmezgimą.
Kaip vyko mūsų tyrimas
Kiekvienas kviečių augalas augo atskirame inde su tirpalu, kuriame trūko vieno elemento. Taip galima tiksliai pamatyti, kas vyksta augalui, kai trūksta būtent to elemento – ir kiek laiko jis gali laukti.
Trūkumas ne visada iš karto matomas
Augalo fiziologija gali pakisti dar prieš pasirodant aiškiems požymiams, o panašūs simptomai gali būti susiję su skirtingais elementais ar kitais stresais. Todėl vizualinė apžiūra padeda įtarti problemą, bet patikimai diagnozei dažnai reikia augalo ir dirvožemio tyrimų (de Bang ir kt., 2021; Lilay ir kt., 2024).
Mūsų publikuotame kontroliuojamame hidroponiniame tyrime kviečiai buvo tiriami esant atskirų makroelementų trūkumui skirtingą laiką. Azoto, fosforo ir kalcio trūkumas stipriausiai slopino biomasės kaupimąsi. Trumpesnio trūkumo poveikis priklausė nuo elemento, o ilgalaikis trūkumas kai kuriems rodikliams paliko ryškų, vėliau neatsistačiusį poveikį. Tai rodo, kodėl tręšimo sprendimams svarbi ne tik norma, bet ir trūkumo trukmė bei augalo vystymosi tarpsnis (Petrauskas ir kt., 2026).
Tai nereiškia, kad kiekviena trūkumo diena visomis sąlygomis sumažina derlių vienodu dydžiu. Poveikis priklauso nuo elemento, trūkumo stiprumo, augimo tarpsnio, veislės, dirvožemio ir oro sąlygų. Tačiau užsitęsęs trūkumas didina riziką, kad dalies prarasto augimo ar derliaus potencialo vėliau atkurti nebepavyks.
Kodėl BBCH 30–37 tarpsniai verti dėmesio?
Mūsų tyrime pavasariniai kviečiai buvo auginami hidroponinėmis sąlygomis. Atskiro makroelemento trūkumas pradėtas BBCH 23 tarpsniu ir tęstas 21, 28 arba 35 dienas; šie laikotarpiai atitiko maždaug BBCH 30, 32 ir 37 tarpsnius. Poveikis priklausė nuo elemento ir trukmės: pavyzdžiui, 28 dienų kalio trūkumas sumažino produktyvių stiebų skaičių, o ilgėjant azoto, fosforo ar kalcio trūkumui biomasės nuostoliai ryškėjo.
Svarbu: šių dienų skaičių nereikia tiesiogiai perkelti į dirvožemį. Dirvožemyje trūkumas išsivysto 3–5 kartus greičiau. Dirvoje augalai dažnai susiduria su vandens trūkumu, o hidroponikoje, kur vandens netrūksta, jis gali ilgiau išbūti apsauginėje būsenoje – yra kantresnis.
BBCH 23
Krūmijimasis. Trūkumo pradžia (0 d.)
BBCH 30
Po 21 dienos
BBCH 31
Pirmasis bamblys – orientyras
BBCH 32
Po 28 dienų
BBCH 37
Po 35 dienų
BBCH 30–37 – perspėjimo laikotarpis kontroliuojamame tyrime
BBCH 31 – pirmojo bamblio tarpsnis. Tai svarbus orientyras, nes augalas pereina į stiebo ilgėjimo laikotarpį, kai vystosi būsimi derliaus struktūros elementai. Mūsų tyrimo duomenys leidžia BBCH 30–37 tarpsnius laikyti praktiškai reikšmingu perspėjimo laikotarpiu, tačiau ne universalia riba kiekvienam laukui ir kiekvienam elementui. Tyrimas atliktas kontroliuojamoje aplinkoje, todėl lauko sąlygomis trūkumo eiga gali skirtis.
Ką tai reiškia tręšimo planui?
Jei įtariamas maisto medžiagos trūkumas, verta jį patikrinti ir įvertinti kuo anksčiau, o ne laukti, kol požymiai taps ryškūs. BBCH 31 gali būti orientyras, iki kurio ypač svarbu įvertinti, ar augalas gauna jam reikalingų elementų. Vėliau panaudota maisto medžiaga gali pagerinti tolesnę augalo būklę, bet nebūtinai atkurs jau prarastus stiebus, pažeistus augimo taškus ar nebesusiformavusius grūdų užuomazgų elementus.
Iš lauko patirties
Lauke laikas bėga kelis kartus greičiau
Hidroponikoje augalas gauna vandens visada, todėl elemento badas vystosi lėtai. Dirvožemyje, mūsų agronomų stebėjimais, panašus badas susidaro per 5–10 dienų, o sausros metu – vos per 1–3 dienas. Pirminis trijų savaičių badas hidroponikoje lauke gali atitikti savaitę, o sausuoju laikotarpiu – kelias dienas.
Hidroponika (kontroliuojamas tyrimas)~28 d.
Dirvožemis (lauko patirtis)5–10 d.
Sausra (lauko patirtis)1–3 d.
Todėl lauke kelios dienos vėlavimo jau gali būti per vėlu: augalas paleidžia kitus procesus, ir tada jam gali reikėti jau kitų medžiagų. Trūkumą reikia matuoti, o ne laukti, kol jis pasimatys.
Kodėl akis trūkumo nepamato?
Žmogaus akis spalvas mato tik trijų rūšių kūgeliais, jautriausiais mėlynai (~440 nm), žaliai (~545 nm) ir geltonai raudonai (~565 nm) šviesai, ir visą šviesą suveda į tris signalus (Webvision). Artimosios infraraudonosios šviesos ji visai nemato. Augalas tuo tarpu sugeria ir atspindi daugybę skirtingų bangų, o trūkumo pokyčiai jo atspindžio spektre pasirodo anksčiau nei matomi požymiai (Petrauskas ir kt., 2026).
Todėl vadinamasis „paslėptas alkis“ gali sumažinti derlių 10–35 % be jokių matomų požymių, o mažesnius nei 20 % augimo skirtumus akimi pastebėti sunku (GRDC, 2010). Žiūrite į lauką – jis atrodo puikiai, tikitės gero derliaus, o iš tikrųjų jis galėtų būti didesnis.
Lauko trukmės pateiktos pagal UAB „Žemdirbių konsultacijos“ agronomų stebėjimus; jos nėra hidroponinio tyrimo rezultatas.
Praktiko išvados
Ką daryti, kai SmartAgrometer parodo trūkumą
Ne kiekvieną trūkumą verta gelbėti tuo pačiu būdu. Kartais teisingiausias sprendimas – nebeinvestuoti į lauką ir tas trąšas skirti kitam, geresniam laukui. Žemiau – agronomo praktiko išvados iš mūsų tyrimų ir darbo laukuose.
P
Gelbėti tik anksti
Per lapus efektyviai galima paduoti vos kelis kilogramus fosforo. Didžiausias fosforo poreikis būna prieš krūmijimosi pabaigą ir gerokai prieš žydėjimą. Toks staigus ir didelis poreikis patenkinamas tik tada, kai dirvožemyje yra C ar aukštesnės klasės fosforo.
Ankstyvais tarpsniais dar verta bandyti gelbėti per lapus. Jei trūkumas pasirodo bamblėjimo pabaigoje ar vėliau, nebeverta investuoti į azoto trąšas: augalas lauks fosforo, ims atmetinėti šoninius ūglius, kris tankumas, o retame pasėlyje saulė iškepins.
Signalas klausti: ar tikrai dar verta investuoti į šį lauką?
Ca
Signalas nebeinvestuoti
Kalcio trūkumas – blogiausias atvejis. Jei jis pasirodo, ilgainiui kris tankumas, ir kuo ilgiau trūksta, tuo staigiau kris.
Jei kalcio (taip pat fosforo ar azoto) trūkumas pasirodo vėlai, žydėjimo metu, nebus išnaudoti visi grūdams paruošti guoliai, o grūdai nesukaups krakmolo ir baltymų – bus susitraukę ir lengvi.
Kuo anksčiau rodo kalcio trūkumą, tuo daugiau argumentų tas trąšas skirti kitam, geram laukui didesniu kiekiu.
Augalas prisitaiko, bet kalcis – ypatingas atvejis
Mūsų ankstesni ir naujausi tyrimai rodo, kad kviečiai gana gerai prisitaiko prie daugumos makro- ir mikroelementų trūkumo. Kalcis – ypatingas atvejis. Atsiradęs trūkumas augalui nėra destruktyvus – jis yra adaptyvus ir nesukelia chaoso.
Augale veikia savotiška „pašto“ sistema, kuri greitai praneša apie būsimus pokyčius. Pagal trūkstamo elemento funkciją po truputį įsijungia apsauginis mechanizmas.
0
Signalas
„Pašto“ sistema praneša apie trūkumą dar prieš matomus požymius.
1
Vidinės atsargos ir laukimas
Augalas naudoja atsargas viduje, pavyzdžiui, ima azotą iš chlorofilo. Kai kurie procesai sustoja. Trūkstant kalio, šaknyse ima kauptis P, Ca, Mg, B, Cu, Fe, Mn, Mo ir Zn: kalis yra visų medžiagų pernešėjas, todėl trūksta „fūros“, o augalas laukia ir kaupia.
2
Stiprūs fiziologiniai pokyčiai
Jei trūkumas užsitęsia, augalas pereina į antrą apsauginį etapą.
Ca
Ypatingas atvejis – kalcis
Kalcis laiko ląstelių sieneles ir membranas, palaiko augimo taškus ir padeda ląstelėms „susikalbėti“. Augalai moka kalcį pasiimti ir reguliuoti jo tiekimą. Tačiau jei kalcio trūksta ilgai, augimas pažeidžiamas taip, kad vėliau papildytas kalcis visko nebeatitaiso.
Hidroponikoje galėjome ištirti vien kalcio trūkumą. Dirvožemyje to padaryti neįmanoma, nes dirvožemio be kalcio nėra – todėl apie kalcį ir publikacijų nedaug. Mūsų tyrime ilgiau trukęs kalcio trūkumas stipriai slopino augimą, o grąžinus pilną mitybą augalai atsigavo menkai: dalis augimo ir derliaus rodiklių taip ir neatsistatė. Galbūt todėl, kad evoliucijos eigoje augalai su kalcio trūkumu beveik nesusidurdavo ir neišmoko prie jo prisitaikyti.
Išvada paprasta: kalcio trūkumą reikia pastebėti ir spręsti laiku. Tai kontroliuojamo tyrimo rezultatas, todėl skirtingose veislėse ir laukuose jis gali pasireikšti kitaip (Petrauskas ir kt., 2026).
Kalcis nėra tik kalkinimo medžiaga. Kalcis dirvožemyje yra judrus, todėl jo trūkumas augale galimas ir nerūgščiame lauke.
Ernesto Petrausko, agronomo praktiko ir VDU doktoranto, išvados iš UAB „Žemdirbių konsultacijos“ tyrimų ir darbo laukuose. Mokslinis pagrindas: Petrauskas ir kt., 2026, Plants 15(7), 1094.
Bandymo nuotraukos
12 trūkumų. Ar atskirtumėte akimi?
Tas pats žieminių kviečių bandymas: kiekvienam augalui trūko vieno elemento. Kai kurie skirtumai ryškūs, bet daugelio akimi beveik nematyti – ypač lauke, kur visi augalai atrodo panašiai. SmartAgrometer trūkumą parodo skaičiais.
Hidroponinis bandymas VDU Žemės ūkio akademijos šiltnamyje, 2025 m. gruodis
Visa informacija apie elementus ↓
12 elementų
Ką kiekvienas elementas daro kviečiui, kaip gali atrodyti jo trūkumas, kada jis pavojingiausias ir ar jį galima ištaisyti vėliau.
Svarbu: požymiai yra orientaciniai. Juos gali pakeisti veislė, augimo sąlygos, kelių elementų sąveika ir kiti stresai. Kortelėse nurodytas „pavojingiausias laikas“ apibendrina elemento funkciją ir kviečių vystymosi tarpsnius; ne visiems mikroelementams mokslas yra nustatęs vienodai tikslią lauko trūkumo trukmės ribą.
Tręšimas per lapus: kiek iš tikrųjų patenka į augalą
Makroelementai
N, P, K, Ca, Mg, S – reikia dešimčių ir šimtų kg/ha
Per lapus galima paduoti visus, bet efektyviai į augalą patenka skirtingi ir palyginti nedideli kiekiai. Todėl per lapus makroelementus galima papildyti ar gelbėti trūkumą, o pagrindą reikia duoti į dirvą.
Mikroelementai
Fe, Mn, Cu, Zn, Mo, B – reikia gramų ar šimtų gramų/ha
Jų poreikį beveik visiškai galima patenkinti per lapus, o problemas su jais dažniausiai galima išspręsti iki galo. Tik tai reikia daryti tinkamai ir tinkamu laiku.
Kai kurie elementai lape atsiranda jau per kelias valandas, bet patekti į lapą ir nukeliauti į kitus organus – du skirtingi dalykai. Vieno visiems tinkančio efektyvumo procento nėra: viskas priklauso nuo elemento, trąšos formos, augalo tarpsnio ir oro. Todėl ir svarbu tiksliai žinoti, ko trūksta.
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama: elementus, kurių reikia dideliais kiekiais, veiksmingiausia duoti į dirvą, o tręšimas per lapus yra ekonomiškas ir veiksmingas būdas jį papildyti – tačiau sėkmei būtina teisinga trūkumo diagnozė (Fageria ir kt., 2009). Būtent tam ir skirtas SmartAgrometer. Kiekvienoje kortelėje rasite tyrimą apie to elemento tręšimą per lapus.
Kiek kainuoja trūkumas jūsų ūkyje?
Įveskite savo skaičius. Kiekvienoje kortelėje tyrimuose nustatytas derliaus skirtumas bus perskaičiuotas eurais (derlius × procentas × kaina). Tiek prarandate, kai elemento trūksta ir jo nematote, ir tiek galite uždirbti, kai matuojate ir tręšiate tuo, ko trūksta. Palyginimui: SmartAgrometer pirmieji metai kainuoja 2 200 €.
Skaičiai – konkrečių bandymų rezultatai, ne garantija kiekvienam laukui: kur elemento pakanka, priedo nebūna. Lietuvos penkerių metų pavasarinių kviečių bandyme mikroelementai ir azotas per lapus derlių didino ne kiekvienais metais (Žemdirbystė-Agriculture). Todėl verta tręšti tik tuo, ko iš tikrųjų trūksta – o tam reikia matuoti.
N
Azotas
Makroelementas · tirta mūsų bandyme
Ką daro
Azotas – baltymų, chlorofilo ir fermentų pagrindas. Nuo jo priklauso lapų plotas, ūglių ir grūdų skaičius bei baltymingumas. Trūkstant azoto krenta fotosintezė, augalas sukaupia mažiau biomasės.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Augalas lėčiau auga, lapai šviesiai žali ar gelsta. Pirmiausia gelsta senesni lapai – azotą augalas „perkelia“ į jaunesnius. Mažėja ūglių ir varpų, grūdai smulkesni.
Kada ypač pavojingas
Trūkumas krūmijantis sumažina produktyvių stiebų skaičių, stiebo ilgėjimo ir varpos formavimosi metu – grūdų skaičių varpoje. Vėlyvas trūkumas mažina grūdų masę ir baltymus, bet anksčiau neužsimezgusių ūglių ir grūdų nebeatkurs.
Kiek gali kainuoti trūkumas
39–50 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lietuvos ir Latvijos kviečių bandymai be azoto
Lietuvos ir Latvijos kviečių bandymai be azoto
36 %
Vidurkis iš 8 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
iki 80 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
netręšti kviečiai Vokietijoje: 2 t/ha vietoj 11 t/ha
netręšti kviečiai Vokietijoje: 2 t/ha vietoj 11 t/ha
Azotas lemia derlių labiausiai. Lietuvos ir Latvijos bandymuose be azoto kviečių derlius buvo 39–50 % mažesnis, o Pietų Vokietijoje netręšti kviečiai davė vos 2,0–2,3 t/ha vietoj 10,7–11,4 t/ha. Lietuvos miežių modelyje vien azoto stresas kainavo iki 54 % derliaus. Po ankštinių ar daugiamečių žolių skirtumas gali būti vos 7–9 %.
€ Jūsų ūkyje: apie 504 €/ha · apie 504 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 1 120 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Azoto stokojančiuose laukuose vėliavlapyje rasta 1,4–2,0 % N sausojoje medžiagoje.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Papildytas azotas padeda, kol augalas dar aktyviai auga, bet jau prarastų produktyvių stiebų ar žuvusių žiedynų nebeatkurs. Mūsų tyrime ankstyvas azoto trūkumas smarkiai paveikė augimą, o vėlesnis tiekimas ne visada panaikino jo padarinius.
Tręšimas per lapus
Kviečiai azotą pasiima ne tik šaknimis, bet ir per lapus. Karbamidas per lapo odelę patenka į lapą, ten suskaidomas ir virsta aminorūgštimis. Pokyčiai lape matyti jau po 3 valandų, daugiausia azoto lape būna maždaug po 12 valandų, o per kelias valandas jis keliauja į stiebą ir varpą. Bet į grūdus patenka tik 4,5–26,7 % išpurkšto azoto. Praktikoje per lapus galima paduoti 10–20 kg N/ha. 51 lauko bandymo meta-analizė: vėlyvas azotas per lapus vidutiniškai padidina derlių 4 %, baltymingumą 6 %. Per stiprūs tirpalai gali sumažinti derlių. Taigi per lapus azotą galima papildyti, bet ne pakeisti tręšimą į dirvą.
Šaltinis: Lauko praktika; Yao ir kt., 2025; Gong ir kt., 2026; Rawluk ir kt., 2000; Fernández ir kt., 2021; Wu ir kt., 2025; Zhu ir kt., 2017
Šaltinis: Arlauskienė ir kt., 2020; Staugaitis ir kt., 2021; Mažvila ir kt., 2007; Litke ir kt., 2017, 2019; Hlisnikovský ir kt., 2023, 2024; Leonte ir kt., 2026; Asfaw ir kt., 2025; Wassie ir kt., 2015; Petrauskas ir kt., 2026; Žydelis ir kt., 2025; Mittermayer ir kt., 2024; Antošovský ir kt., 2024; Klikocka ir Cybulska, 2020
P
Fosforas
Makroelementas · tirta mūsų bandyme
Ką daro
Fosforas – augalo energija: dalyvauja energijos apykaitoje, šaknų augime, membranose ir genetinėje medžiagoje. Svarbus įsišaknijimui, krūmijimuisi ir varpos vystymuisi.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Augalai auga lėčiau, šaknys ir antžeminė dalis mažesnės, krūmijasi silpniau. Lapai gali patamsėti ar įgauti rausvai violetinį atspalvį, bet tai gali būti ir šaltis ar veislė – vien iš akies fosforo trūkumą nustatyti sunku.
Kada ypač pavojingas
Ankstyvas trūkumas riboja šaknis ir ūglius, o stiebo ilgėjimo ir varpos formavimosi metu – varpingų stiebų ir grūdų skaičių.
Kiek gali kainuoti trūkumas
7–8 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Vokietijos Dikopshof bandymas, 1906–2018
Vokietijos Dikopshof bandymas, 1906–2018
12 %
Vidurkis iš 9 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
iki 23 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
fosforu skurdžios ar smėlingos dirvos
fosforu skurdžios ar smėlingos dirvos
Fosforo poveikį labiausiai lemia jo atsargos dirvoje. Vokietijos šimtamečiame Dikopshof bandyme be fosforo kviečių derlius buvo 7–8 % mažesnis, Suomijos skurdžiose dirvose – iki 19 %. Kur fosforo dirvoje daug, skirtumo beveik nėra – todėl vieno skaičiaus visiems laukams nėra.
€ Jūsų ūkyje: apie 168 €/ha · apie 168 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 322 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Pavasarinių kviečių neseniai subrendusiuose lapuose P riba – 0,27–0,36 % sausojoje medžiagoje.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Fosforas dirvoje mažai judrus, todėl vėliau augalui sunku pasiekti trąšas – ankstyvą stoką ištaisyti sunkiau. Mūsų tyrime atkūrus fosforo tiekimą, prarastas augimas ir derliaus elementai nevisiškai atsistatė.
Tręšimas per lapus
Per lapus efektyviai galima paduoti tik kelis kilogramus fosforo. Kiek jo pateks, priklauso nuo tirpalo, priedų ir purškimo laiko: su paviršinio aktyvumo medžiaga lapai sugeria apie 80 % fosforo, bet toliau į augalą nukeliauja tik apie 40 %, o purškiant krūmijimosi metu lapai gali apdegti. Lauke poveikis priklausė ir nuo to, kaip stipriai dirvožemis laiko fosforą. Lauko bandymuose 2 kg P/ha per lapus derliaus nepadidino, o fosforas į dirvą prie sėjos padidino jį 38–45 %. Išvada: pagrindas – fosforas dirvoje, per lapus galima tik bandyti gelbėti.
Šaltinis: Lauko praktika; Peirce ir kt., 2019; Malik ir kt., 2024; McBeath ir kt., 2020
Šaltinis: Janušauskaitė ir Lazauskas, 2007; Saarela ir kt., 2006; Valkama ir kt., 2011; von Tucher ir kt., 2018; Márton, 2008; Leonte ir kt., 2026; Sun ir kt., 2024; Asfaw ir kt., 2025; Jones ir kt., 2003; Shi ir kt., 2019; Petrauskas ir kt., 2026; Seidel ir kt., 2021
K
Kalis
Makroelementas · tirta mūsų bandyme
Ką daro
Kalis valdo vandens apykaitą, žiotelių darbą, fermentus ir cukrų pernešimą. Jis palaiko ląstelių „spaudimą“, padeda atlaikyti sausrą ir stiprina stiebą.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Gelsta ar ruduoja senesnių lapų pakraščiai, vėliau pažeidimai plinta į lapo vidų. Stiebai silpnėja, augalas prasčiau pakelia sausrą, sutrumpėja grūdų pildymasis. Panašiai gali atrodyti ir sausra ar pažeistos šaknys.
Kada ypač pavojingas
Nuo intensyvaus augimo iki grūdų pildymo, ypač kai trūksta vandens. Trūkstant kalio didėja ir išgulimo rizika.
Kiek gali kainuoti trūkumas
11–15 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lietuvos bandymai (Skėmiai, miežiai)
Lietuvos bandymai (Skėmiai, miežiai)
13 %
Vidurkis iš 7 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
iki 24 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
kalio stokojančios dirvos, pasaulinė meta-analizė
kalio stokojančios dirvos, pasaulinė meta-analizė
Lietuvos bandymuose be kalio derlius buvo 11–15 % mažesnis. 2026 m. pasaulinė meta-analizė rodo, kad kalis kviečių derlių padidina vidutiniškai 24 %, miežių – 16,5 %, bet tai daugiausia kalio stokojančios dirvos. Kur kalio pakanka, priedo gali ir nebūti.
€ Jūsų ūkyje: apie 182 €/ha · apie 182 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 336 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Kalio stokojančiuose laukuose vėliavlapyje rasta 0,8–1,4 % K sausojoje medžiagoje.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Ankstyvą ar vidutinę kalio stoką galima sumažinti, kol augalas dar auga. Mūsų tyrime po trumpesnio trūkumo augalai atsigavo geriau nei po ilgo.
Tręšimas per lapus
Kalis per lapus pagerina lapų dujų apykaitą ir fotosintezę. Tyrime su kviečiais ir kukurūzais jis dar ir paskatino augalą daugiau kalio pasiimti šaknimis – lapų purškimas tarsi „užveda“ šaknis. Lauko bandymuose kalis per lapus (kalio chloridas) vienos veislės derlių padidino, kitos – ne. Vienu purškimu į augalą patenka vos keli kilogramai kalio, todėl pagrindas – dirvoje.
Šaltinis: Ishfaq ir kt., 2023; Gu ir kt., 2021
Šaltinis: Arbačauskas ir kt., 2023; Mikšytė, 2009; Andrzejewska ir kt., 2025; Sun ir kt., 2024; He ir kt., 2022; Liang ir Schlesinger, 2026; Engel, MSU Fertilizer Facts 18; Asfaw ir kt., 2025; Wassie ir kt., 2015; Petrauskas ir kt., 2026
Ca
Kalcis
Makroelementas · tirta mūsų bandyme
Ką daro
Kalcis laiko ląstelių sieneles ir membranas, reikalingas ląstelėms dalintis ir augimo signalams. Iš senų audinių į naujus jis beveik nekeliauja, todėl ypač svarbus augantiems lapams ir šaknims.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Pirmiausia nukenčia jauni lapai ir augimo taškai: lapų galiukai ar pakraščiai deformuojasi, audiniai gali žūti, lėtėja šaknų augimas. Kviečiuose tai sunku atskirti nuo kitų sutrikimų.
Kada ypač pavojingas
Viso aktyvaus augimo metu, ypač kai formuojasi nauji lapai, šaknys ir varpa. Kadangi kalcis mažai judrus, trūkumą jauname audinyje sunku kompensuoti vėliau.
Kiek gali kainuoti trūkumas
nėra
Lietuvai artimiausi bandymai
gryno kalcio lauko bandymų Lietuvoje nerasta
gryno kalcio lauko bandymų Lietuvoje nerasta
14 %
Vidurkis iš 3 tyrimų – orientacinis · naudojamas skaičiuoklėje
11–20 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
kalcio ir gipso bandymai kitur – tik orientyras
kalcio ir gipso bandymai kitur – tik orientyras
Gryno kalcio trūkumo lauko bandymų beveik nėra: dirvožemio be kalcio nebūna, o kalkinimo bandymuose kartu keičiasi pH ir aliuminio toksiškumas. Kitur atlikti kalcio ir gipso bandymai rodo 11–20 % skirtumą, bet tai tik orientyras. Mūsų tyrime kalcio trūkumas buvo vienas sunkiausiai atitaisomų – jei jį parodo matavimas, tai rimtas signalas.
€ Jūsų ūkyje: apie 196 €/ha · apie 196 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 280 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Viename lauko tyrime vėliavlapyje 0,3–0,5 % Ca laikyta pakankama.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Mūsų tyrime kalcio stoka buvo viena sunkiausiai atkuriamų: trūkumo metu pažeisti augimo procesai ne visada atsistatė.
Tręšimas per lapus
Kalcis į nupurkštą lapą patenka, bet iš jo toliau keliauja sunkiai – augalo „vamzdynais“ (floema) jis beveik nejuda. Todėl kalcis, patekęs ant seno lapo, nebūtinai pasieks naujai augančius lapus ir varpą. Lauko tyrime kalcis su boru, purkštas du kartus, padidino grūdų skaičių varpoje 24 % ir derlių 30 %.
Šaltinis: Peirce ir kt., 2019; Zoz ir kt., 2016
Šaltinis: Abbas ir kt., 2023; Michalovicz ir kt., 2014; Roy Chowdhury ir kt., 2019; de Bang ir kt., 2021; Wassie ir kt., 2015; Petrauskas ir kt., 2026
Mg
Magnis
Makroelementas · tirta mūsų bandyme
Ką daro
Magnis – chlorofilo širdis: be jo nėra fotosintezės. Reikalingas fermentams ir cukrų pernešimui į grūdus.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Pirmiausia keičiasi senesni lapai – tarp gyslų atsiranda chlorozė, stiprėjant trūkumui audiniai džiūsta. Silpnėja fotosintezė, grūdams lieka mažiau „statybinės medžiagos“.
Kada ypač pavojingas
Vegetacijos metu riboja lapų darbą, o vėliavlapio ir grūdų pildymo metu – fotosintezę tada, kai augalas pildo grūdus.
Kiek gali kainuoti trūkumas
4–9 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lenkijos žieminiai kviečiai: +0,5–0,9 t/ha
Lenkijos žieminiai kviečiai: +0,5–0,9 t/ha
9 %
Vidurkis iš 5 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
iki 17 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
magnio stokojančios dirvos
magnio stokojančios dirvos
Meta-analizė, apėmusi 99 lauko tyrimus ir 570 palyginimų, rodo vidutiniškai 8,5 % didesnį derlių po tręšimo magniu. Lenkijos žieminių kviečių bandymuose magnis derlių padidino 0,5–0,9 t/ha. Kiek prarasite, priklauso nuo dirvožemio Mg, pH ir K bei Ca santykio.
€ Jūsų ūkyje: apie 126 €/ha · apie 126 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 238 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Viename lauko tyrime lapuose 0,25–0,83 % Mg įvertinta kaip pakankama – intervalas platus, todėl svarbu tarpsnis ir mėginio dalis.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Mūsų tyrime po trumpo magnio trūkumo augalai atsigavo geriau nei po ilgo, o ilgos stokos padariniai liko.
Tręšimas per lapus
Magnis per lapą pasiimamas, bet kiek – priklauso nuo magnio druskos formos ir lapo paviršiaus. Kviečių tyrime purškimas magniu reikšmingai sumažino derliaus nuostolius dėl magnio trūkumo – grūdai užaugo stambesni.
Šaltinis: Barlas ir kt., 2023; Ceylan ir kt., 2016
Šaltinis: Grzebisz ir Potarzycki, 2022; Andrzejewska ir kt., 2025; Wang ir kt., 2020; Wang ir kt., 2025; Niaz ir kt., 2020; de Bang ir kt., 2021; Wassie ir kt., 2015; Petrauskas ir kt., 2026
S
Siera
Makroelementas · tirta mūsų bandyme
Ką daro
Siera reikalinga aminorūgštims, baltymams, fermentams ir azoto apykaitai. Azotas ir siera dirba poroje: trūkstant sieros augalas prasčiau panaudoja azotą, net jei jo dirvoje yra.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Augalas blyškėja ir lėčiau auga. Skirtingai nei azoto, sieros trūkumas dažniau pirmiausia matyti jaunesniuose lapuose. Požymiai panašūs į azoto stoką, todėl verta tirti abu kartu.
Kada ypač pavojingas
Ankstyvą pavasarį trukdo atsinaujinti, vėliau – baltymų sintezei, grūdų pildymui ir kokybei. Daug azoto gali išryškinti sieros trūkumą.
Kiek gali kainuoti trūkumas
19–23 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Estijos žieminių kviečių bandymai
Estijos žieminių kviečių bandymai
10 %
Vidurkis iš 6 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
iki 33 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
Estijos karbonatingi dirvožemiai, nepalankūs metai
Estijos karbonatingi dirvožemiai, nepalankūs metai
Estijos žieminių kviečių bandymuose siera derlių vidutiniškai padidino 22–23 %, o kai kuriais metais karbonatinguose dirvožemiuose trūkumas kainavo trečdalį derliaus. Pasaulinė 55 tyrimų meta-analizė rodo kuklesnį vidurkį – apie 4 %. Kur sieros pakanka, priedo nėra.
€ Jūsų ūkyje: apie 140 €/ha · apie 140 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 462 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Dažnai naudojamas N:S santykis augalo audiniuose – apie 17. Bet vien jis gali klaidinti, todėl reikia matyti ir atskirai N bei S.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Mūsų tyrime po trumpesnio sieros trūkumo augalai atsigavo labiau nei po ilgo. Bet jau sumažėjusio ūglių ar grūdų skaičiaus vėlesnis tiekimas nebūtinai atkuria.
Tręšimas per lapus
Kiek sieros per lapus pateks ir kur ji pasiskirstys, priklauso nuo trąšų sudėties ir purškimo sąlygų. Siera per lapus gali pagerinti ir grūdų baltymų kokybę. Estijos lauko bandymuose siera per lapus (3+3 kg S/ha, krūmijimosi ir bamblėjimo metu) karbonatingame dirvožemyje padidino žieminių kviečių derlių 30–55 %, o silpnai rūgščiame dirvožemyje poveikio beveik nebuvo.
Šaltinis: Zang ir kt., 2024; Järvan, 2012
Šaltinis: Järvan ir kt., 2008; Järvan, 2012; Staugaitienė ir kt., 2013; Tabak ir kt., 2020; Kulig ir kt., 2025; Roa ir kt., 2024; Gülüt ir kt., 2021; Zhao ir kt., 2018; Asfaw ir kt., 2025; Petrauskas ir kt., 2026
Fe
Geležis
Mikroelementas
Ką daro
Geležis dalyvauja elektronų pernašoje, chlorofilo susidaryme ir fotosintezėje. Jos reikia nedaug, bet stoka smarkiai sutrikdo lapų darbą.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Jaunų lapų tarpgyslinė chlorozė: gyslos žalesnės, tarp jų šviesu; stipriai trūkstant lapai beveik pabąla. Dažniau – šarminiuose ar kalkinguose dirvožemiuose.
Kada ypač pavojingas
Kai trūkumas prasideda augant jauniems lapams, mažėja fotosintezės plotas; jei tęsiasi iki stiebo ilgėjimo ir varpos formavimosi – sutrinka tolesnis augimas.
Kiek gali kainuoti trūkumas
≈4 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lenkijos vasarinių miežių bandymas
Lenkijos vasarinių miežių bandymas
14 %
Vidurkis iš 10 tyrimų – orientacinis · naudojamas skaičiuoklėje
iki 20 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
geležies chlorozė karbonatinguose, aukšto pH dirvožemiuose
geležies chlorozė karbonatinguose, aukšto pH dirvožemiuose
Geležies trūkumas pavojingiausias karbonatinguose, aukšto pH dirvožemiuose – ten chlorozė gali kainuoti iki 20 % derliaus. 107 publikacijų meta-analizė rodo vidutiniškai 12 % prieaugį, bet Kanzaso bandymuose geležis padėjo tik 4 laukuose iš 7. Lenkijos miežių bandyme priedas buvo apie 4 %. Lietuvos dirvožemiuose stiprus geležies trūkumas retas.
€ Jūsų ūkyje: apie 196 €/ha · apie 196 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 280 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Viename lauko tyrime lapuose 71–97 mg/kg Fe laikyta pakankama.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Geležis per lapus pagerina nupurkštų audinių būklę, bet ilgam svarbi ir dirvožemio reakcija. Prarasto lapų ploto ir nesusiformavusių derliaus elementų vėlyvas purškimas negrąžins.
Tręšimas per lapus
Geležis į lapą patenka sunkiai, o į grūdus – dar sunkiau. Trejų metų lauko bandymuose geležies sulfatas grūdų geležies kiekį padidino nedaug, nes geležis ribotai patenka į lapą ir mažai keliauja į grūdus. Kitame tyrime purškiant geležį padidėjo derlius ir geležies kiekis grūduose. Geležis lape dar nereiškia, kad ji pasieks grūdus, todėl ją verta purkšti, kol intensyviai auga nauji lapai.
Šaltinis: Singh ir kt., 2024; Razmjoo ir Ghafari, 2015
Šaltinis: Zhou ir kt., 2024; Taskin ir Gunes, 2022; Bhatti ir kt., 2024; Stewart ir kt., 2021; Zulfiqar ir kt., 2020; Khatun ir kt., 2024; Hao ir kt., 2021; Singh ir kt., 2026; Ali ir kt., 2021; Niyigaba ir kt., 2019; Lilay ir kt., 2024; Liszewski ir Błażewicz, 2018; Godsey ir kt., 2003
Mn
Manganas
Mikroelementas
Ką daro
Manganas reikalingas fotosintezei, fermentams ir apsaugai nuo oksidacinio streso. Svarbus ir žiedadulkių gyvybingumui bei grūdų formavimuisi.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Tarp lapo gyslų atsiranda šviesios dėmės ar dryžiai, vėliau – žuvę ploteliai. Dažniau ten, kur dirvoje manganas sunkiai prieinamas.
Kada ypač pavojingas
Riboja ankstyvą augimą, vėliau – fotosintezę ir žiedadulkių gyvybingumą. Lauko bandyme purškimas apie 26 dieną po sėjos buvo veiksmingesnis nei apie 32 dieną.
Kiek gali kainuoti trūkumas
6–10 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lenkijos vasarinių miežių bandymai
Lenkijos vasarinių miežių bandymai
13 %
Vidurkis iš 10 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
iki 36 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
Švedijos žieminiai miežiai; peržiemojo iki 33 % daugiau augalų
Švedijos žieminiai miežiai; peržiemojo iki 33 % daugiau augalų
Švedijos žieminių miežių bandymuose manganas derlių padidino iki 36 %, o peržiemojusių augalų buvo iki 33 % daugiau. Lenkijos miežių bandymuose priedas siekė 6–10 %, bet kitame Lenkijos kviečių bandyme aiškaus poveikio nebuvo. Veislės labai skiriasi: mangano stokojančiame lauke 24 kviečių veislių derlius buvo 6–25 % mažesnis.
€ Jūsų ūkyje: apie 182 €/ha · apie 182 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 504 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Jauniausiame išsiskleidusiame lape kritinė riba – apie 11 mg/kg Mn.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Manganas per lapus pagerina aprūpinimą, ypač jei purškiama anksčiau, nei nukenčia žiedynai. Jei žiedadulkių gyvybingumas jau sumažėjo, derlius gali neatsistatyti.
Tręšimas per lapus
Manganas per lapus pasiimamas gerai ir iš nupurkšto lapo keliauja į augančius audinius bei grūdus; poveikis priklauso nuo trąšos formos. Dvejų metų lauko tyrime purškiant mangano sulfatu (0,5 %) kviečių derlius padidėjo apie 8–20 %, palyginti su tręšimu be mangano.
Šaltinis: Zulfiqar ir kt., 2023; Dhaliwal ir kt., 2023
Šaltinis: Tobiasz-Salach ir kt., 2018; Stadnik ir kt., 2024; Sobolewska ir kt., 2020; Zulfiqar ir kt., 2021; Yang ir kt., 2025; Jaidka ir kt., 2026; Bansal ir Nayyar, 1998; Shahrajabian ir kt., 2020; Dhaliwal ir kt., 2023; Reuter, 1972; Lilay ir kt., 2024; Stoltz ir Wallenhammar, 2014; Jhanji ir kt., 2013; Stępień ir Wojtkowiak, 2019
Cu
Varis
Mikroelementas
Ką daro
Varis dalyvauja fermentų veikloje, fotosintezėje, kvėpavime, lignino (stiebo tvirtumo) susidaryme ir reprodukcijoje. Jo stoka kenkia žiedadulkėms ir varpos derlingumui.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Jauni lapai išsikraipo, galiukai džiūsta, stiebai silpnėja. Varpa prasčiau išlenda iš makšties, grūdai gali nesusiformuoti ar būti tušti. Požymiai pasirodo vėlai.
Kada ypač pavojingas
Varis svarbus, kol formuojasi varpa ir žiedadulkės. Prarasto žiedadulkių gyvybingumo vėliau nebeatkursi.
Kiek gali kainuoti trūkumas
5–9 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lenkijos žieminiai kviečiai, 3 veislės iš 5
Lenkijos žieminiai kviečiai, 3 veislės iš 5
7 %
Vidurkis iš 10 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
iki 22 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
Kanados vario stokojantys dirvožemiai
Kanados vario stokojantys dirvožemiai
Lenkijos žieminių kviečių bandymuose varis derlių padidino 5–9 % trims iš penkių veislių. Kanados 115 lauko bandymų apibendrinimas aiškus: kai dirvožemyje vario mažiau nei 0,4 mg/kg, derlius reagavo 87 % bandymų, esant 0,4–0,8 mg/kg – 16 %, o virš 0,8 mg/kg – nė viename. Vario stoka trikdo žiedadulkes, todėl varpoje užsimezga mažiau grūdų, nors augalas atrodo vešlus.
€ Jūsų ūkyje: apie 98 €/ha · apie 98 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 308 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Visame antžeminiame augale krūmijimosi metu mažiau nei apie 2 mg/kg Cu rodo galimą stoką.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Ankstyvą vario stoką galima taisyti, bet svarbu laikas: jei nukentėjo žiedadulkės ar varpa, prarastų grūdų negrąžinsi. Veislės reaguoja skirtingai.
Tręšimas per lapus
Varis per lapus gerai taiso vario trūkumą – lauke purkšta ankstyvojo bamblėjimo metu. Bet su koncentracija atsargiai: stipresnis nei 0,03 % tirpalas jau gali pažeisti lapus. Vakarų Australijos keturių metų bandymuose didžiausias derlius pasiektas su 0,8–1,8 kg/ha vario preparato; chelatinis varis buvo veiksmingiausias.
Šaltinis: Fouad ir kt., 2020; Brennan, 1990
Šaltinis: Korzeniowska ir Stanisławska-Glubiak, 2009, 2011; Tobiasz-Salach ir kt., 2018; Liszewski ir Błażewicz, 2018; Rahman ir Schoenau, 2022; WARC, 2022; Franzen ir kt., 2008; Karamanos ir kt., 2004; Hoess ir Heard, 2002; Alberta Agriculture, 1999; Lilay ir kt., 2024; Karamanos, Goh ir Harapiak, 2003
Zn
Cinkas
Mikroelementas
Ką daro
Cinkas reikalingas daugeliui fermentų, baltymų sintezei, augimo reguliacijai ir normaliai šaknų bei ūglių raidai.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Augalas žemesnis, silpniau krūmijasi, lapai trumpesni ar siauresni, kartais su šviesiais plotais. Dažniau – šarminiuose, kalkinguose dirvožemiuose ir kai daug fosforo.
Kada ypač pavojingas
Ankstyvas trūkumas riboja šaknis, lapus ir ūglius; jei išlieka iki stiebo ilgėjimo ir varpos formavimosi – mažėja produktyvių stiebų ir grūdų.
Kiek gali kainuoti trūkumas
≈10 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lenkija: 74 vasarinių kviečių bandymai, atsakas 34-iuose
Lenkija: 74 vasarinių kviečių bandymai, atsakas 34-iuose
5 %
Vidurkis iš 10 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
10–30 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
patvirtintas cinko trūkumas
patvirtintas cinko trūkumas
Lenkijoje atlikus 74 vasarinių kviečių lauko bandymus, cinkas derlių padidino 34-iuose – vidutiniškai apie 10 %. Kai trūkumas patvirtintas, javų derlius dažniausiai sumažėja 10–30 %, miežių – 16–29 %, o sausra poveikį sustiprina. Kur cinko pakanka, priedo nebūna.
€ Jūsų ūkyje: apie 70 €/ha · apie 70 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 420 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Jauniems lapams stokos riba – apie 14 mg/kg Zn, vėliavlapiams – 12–16 mg/kg.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Cinko trūkumą galima taisyti, kol formuojasi lapai ir stiebai. Vėlyvas cinkas gali padidinti jo kiekį grūduose, bet prarastų stiebų ar grūdų negrąžins.
Tręšimas per lapus
Cinkas į lapą pradeda eiti per kelias valandas, bet pačiame lape keliauja labai mažai – per parą mažiau nei 2,5 cm nuo lašo. Todėl svarbu, kad tirpalas gerai padengtų lapus. 23 bandymuose septyniose šalyse (tarp jų – Kazachstane) cinkas per lapus padidino jo kiekį grūduose 84 % ir nesumažino derliaus.
Šaltinis: Doolette ir kt., 2018; Zou ir kt., 2012; Singh ir kt., 2024
Šaltinis: Sobolewska ir kt., 2020; Irmes ir kt., 2023; Rahman ir Schoenau, 2022; Zou ir kt., 2012; Ram ir kt., 2016, 2024; Sordi ir kt., 2021; Hui ir kt., 2025; Huang ir kt., 2024; Rashid ir kt., 2005; Lilay ir kt., 2024; Korzeniowska, 2004; Bağcı ir kt., 2007
Mo
Molibdenas
Mikroelementas
Ką daro
Molibdenas reikalingas fermentams, kurie nitratus paverčia augalui naudingu azotu. Todėl jo stoka primena azoto trūkumą.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Lėtėja augimas, lapai blyškėja, gali atsirasti chlorozė ar žuvę ploteliai. Rizika didžiausia rūgščiuose dirvožemiuose.
Kada ypač pavojingas
Australijos rūgščių dirvožemių tyrime molibdeno kiekis lape buvo susijęs su derliumi tiek krūmijimosi (GS24), tiek plaukėjimo (GS59) metu.
Kiek gali kainuoti trūkumas
≈6 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Baltarusijos žirnių bandymas
Baltarusijos žirnių bandymas
15 %
Vidurkis iš 10 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
15–59 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
kviečiai itin rūgščiuose Australijos dirvožemiuose
kviečiai itin rūgščiuose Australijos dirvožemiuose
Javams molibdeno stoka pasitaiko retai – jautresni ankštiniai ir kryžmažiedžiai. Itin rūgščiuose Australijos dirvožemiuose kviečių derliaus atsakas siekė 15–59 %, Baltarusijos žirnių bandyme – apie 6 %, o naujame Lenkijos kviečių bandyme atskiro molibdeno priedo nenustatyta. Rizika didžiausia rūgščiose dirvose.
€ Jūsų ūkyje: apie 210 €/ha · apie 210 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 826 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Jauniausiame lape apie 0,08–0,09 mg/kg Mo siejama su maždaug 90 % didžiausio derliaus.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Galimybė taisyti priklauso nuo dirvožemio pH ir augalo būklės. Rūgščiame dirvožemyje užsitęsusi stoka taisoma sunkiau, o prarastų derliaus elementų vėlyvas papildymas negrąžins.
Tręšimas per lapus
Molibdeno reikia vos gramų. Lauko tyrime molibdenas, purkštas du kartus – krūmijimosi ir bamblėjimo pabaigoje, iki 35 g/ha padidino varpų skaičių ir derlių. Kiek tiksliai jo pasisavinama, nenustatyta – poveikis priklauso nuo trūkumo ir sąlygų.
Šaltinis: Zoz ir kt., 2012
Šaltinis: Tsyganov ir Vildflush, 2004; Vasin ir kt., 2021; Kabylbekova ir kt., 2024; Zoz ir kt., 2012; Oliveira ir kt., 2022; Saquee ir kt., 2023; Brennan ir Bolland, 2007; Guanzon ir Tuazon, 2026; Marcondes ir Caires, 2005; Gris ir kt., 2005; Jarecki, 2026
B
Boras
Mikroelementas
Ką daro
Boras svarbus ląstelių sienelėms ir augimo audiniams. Kviečiuose jis ypač svarbus žiedadulkėms: trūkstant boro jos prasčiau vystosi, ir grūdai blogiau užsimezga.
Kaip gali atrodyti trūkumas
Gali deformuotis jauni lapai ir varpos, likti tuščių varpučių. Reprodukcinėje stadijoje gali būti prastai išsivysčiusios dulkinės ir mažiau gyvybingų žiedadulkių.
Kada ypač pavojingas
Jautriausia – apie vėliavinio lapo pasirodymą ir išsiskleidimą (BBCH 37–39). Maždaug 7 dienų trūkumas šiuo metu tyrime padarė didžiausią ir negrįžtamą žalą žiedų vaisingumui.
Kiek gali kainuoti trūkumas
9–15 %
Lietuvai artimiausi bandymai
Lenkijos žieminiai kviečiai, 4 veislės iš 10
Lenkijos žieminiai kviečiai, 4 veislės iš 10
12 %
Vidurkis iš 10 tyrimų · naudojamas skaičiuoklėje
15–50 %
Stiprus, patvirtintas trūkumas
patvirtintas stiprus boro trūkumas
patvirtintas stiprus boro trūkumas
Lenkijos žieminių kviečių bandymuose boras derlių padidino 9–15 % keturioms iš dešimties veislių, kitoms atsako nebuvo. Baltarusijos rapsų ir saulėgrąžų bandymuose priedas siekė 10–23 %. Esant stipriam trūkumui kviečių derlius sumažėjo 15–50 % – varpa susiformuoja, bet dalis grūdų neužsimezga.
€ Jūsų ūkyje: apie 168 €/ha · apie 168 000 € per 1 000 ha
Stipraus trūkumo atveju – iki 700 €/ha
Lapų analizė (laboratorinis orientyras)
Vėliavlapyje kritinė riba – apie 5–7 mg/kg B.
Ar galima ištaisyti vėliau?
Papildžius borą dar jautriu laikotarpiu, grūdų užmezgimas gali atsistatyti. Bet jei trūkumas jau pakenkė žiedadulkėms, vėlesnis boras neužmegztų grūdų negrąžins.
Tręšimas per lapus
Boras per lapus gali padėti, bet į dar besiformuojančią varpą jis daugiausia ateina iš šaknų, o ne iš anksčiau nupurkštų lapų. Todėl boras lapuose dar negarantuoja, kad jo užteks varpai. Lenkijos lauko bandymuose purškiant borą (175 g/ha boro rūgšties) keturių iš dešimties žieminių kviečių veislių derlius padidėjo vidutiniškai 9–15 %.
Šaltinis: Stangoulis ir kt., 2001; Korzeniowska, 2008
Šaltinis: Apresyan ir Bulavin, 2011–2013; Gardino VAU bandymai, 2007–2008; Goncharuk, 2013; Korzeniowska, 2008; Rahman ir Schoenau, 2022; Stewart ir kt., 2021; Soylu ir kt., 2005; Rashid ir kt., 2011; Ahmad ir Irshad, 2011; Rerkasem ir kt., 1989; Güneş ir kt., 2003; Wróbel, 2008
English summary
Timing matters in wheat nutrition
Wheat yield depends not only on how much of each nutrient is available, but also on when the plant receives it. Nutrients have distinct roles, and deficiencies at different growth stages can affect leaf area, roots, productive tillers, spike development, grain set and grain quality in different ways. Visual symptoms may appear late or resemble those caused by other nutrients or stresses, so they should be treated as a warning sign rather than a definitive diagnosis.
In our 2026 peer-reviewed hydroponic study, spring wheat was exposed to individual macronutrient deficiencies for 21, 28 or 35 days, as well as a longer period. Nitrogen, phosphorus and calcium deprivation had the strongest effects on biomass. The results show that the impact of delayed nutrient supply depends on both the element and the duration of deficiency. The BBCH 30–37 stage range is a useful warning window from this controlled study, not a universal field threshold. BBCH 31, the first-node stage, is an important reference point during stem elongation and the development of yield-forming structures.
For crop management, suspected deficiencies should be assessed early. Later nutrient supply may support further growth, but it may not restore lost tillers, damaged growing points or reproductive development. The appropriate response depends on confirmed nutrient status, crop stage, soil conditions and the nutrient involved.
Pagrindiniai moksliniai šaltiniai
- Petrauskas, E. ir kt. (2026). Effects of Macronutrient Deprivation on Spring Wheat Productivity. Plants, 15(7), 1094. doi:10.3390/plants15071094
- de Bang, T. C. ir kt. (2021). The molecular–physiological functions of mineral macronutrients and their consequences for deficiency symptoms in plants. New Phytologist, 229, 2446–2469. doi:10.1111/nph.17074
- Lilay, G. H. ir kt. (2024). Linking the key physiological functions of essential micronutrients to their deficiency symptoms in plants. New Phytologist. doi:10.1111/nph.19645
- Rerkasem, B. ir kt. (2000). Effects of Boron Deficiency on Anther Development and Floret Fertility in Wheat. Annals of Botany, 85(4), 493–500. Nuoroda
- Response of wheat, pea, and canola to micronutrient fertilization on five contrasting prairie soils (2020). Scientific Reports. PMC7606479
- Fageria, N. K. ir kt. (2009). Foliar fertilization of crop plants. Journal of Plant Nutrition, 32(4), 1044–1064. Nuoroda
- Zou, C. Q. ir kt. (2012). Biofortification of wheat with zinc through zinc fertilization in seven countries. Plant and Soil, 361, 119–130. doi:10.1007/s11104-012-1369-2
- Dhaliwal, S. S. ir kt. (2023). Minerals and chelated-based manganese fertilization influences the productivity, uptake, and mobilization of manganese in wheat. Frontiers in Plant Science, 14, 1163528. doi:10.3389/fpls.2023.1163528
- Brennan, R. F. (1990). Effectiveness of some copper compounds applied as foliar sprays in alleviating copper deficiency of wheat. Australian Journal of Experimental Agriculture, 30(5), 687–691. doi:10.1071/EA9900687
- Korzeniowska, J. (2008). Response of ten winter wheat cultivars to boron foliar application. Agronomy Science, 63(4). Nuoroda
- Razmjoo, J., Ghafari, H. (2015). Response of durum wheat to foliar application of varied sources and rates of iron fertilizers. Journal of Agricultural Science and Technology, 17(2), 321–331. Nuoroda
- Zoz, T. ir kt. (2012). Foliar fertilization with molybdenum in wheat. Semina: Ciências Agrárias, 33(2), 633–638. doi:10.5433/1679-0359.2012v33n2p633
- Asfaw, A. G. ir kt. (2025). Yield-limiting nutrients for wheat production in Farta to Lay Gayint districts of the Amhara Region in Northwest Ethiopia. Frontiers in Agronomy, 7, 1541332. doi:10.3389/fagro.2025.1541332
- Wassie ir kt. (2015). Kviečių lapų elementų koncentracijos ir dirvožemio derlingumo tyrimas. Springer Nature.
- Jones ir kt. (2003). Fosforo koncentracijos ribos pavasariniams kviečiams. Journal of Plant Nutrition (Taylor & Francis).
- Shi ir kt. (2019); Ma ir kt. (2010). Fosforo poveikis kviečių varpos ir grūdų raidai.
- Gülüt ir kt. (2021). Kviečių N ir S mitybos bei audinių N:S santykio tyrimas.
- Zhao ir kt. (2018). Sieros ir azoto mitybos ryšys kviečiuose.
- Zhou ir kt. (2024). Kviečių tręšimo geležimi ir derliaus atsako meta-analizė. ScienceDirect.
- Nayyar ir kt. (1986, 1990); Sharma ir kt. (1996); Graham ir kt. (1985). Mangano diagnostikos ir lauko korekcijos tyrimai kviečiuose.
- Rashid, A. ir kt. (2005). Cinko tręšimo bandymai cinko stokojančiuose kviečių laukuose.
- Arlauskienė, A., Cesevičienė, J., Šlepetienė, A. (2020). Žemdirbystė-Agriculture, 107(3). Joniškėlis, Lietuva.
- Staugaitis, G., Poškus, K., Brazienė, Z., Paltanavičius, V. (2021). Žemdirbystė-Agriculture, 108(3). Rumokai, Lietuva.
- Mažvila, J. ir kt. (2007). Augalų derliaus ir jo kokybės priklausomumas nuo ilgalaikio tręšimo azotu, fosforu ir kaliu smėlingame priemolyje. Žemdirbystė, 94(3), 3–17.
- Litke, L., Gaile, Z., Ruža, A. (2017). Research for Rural Development; (2019). Agronomy Research, 17(2). Latvija.
- Hlisnikovský, L. ir kt. (2023). Plants, 12(6), 1392; (2024). Plants, 13(6), 802. doi.org/10.3390/plants13060802
- Leonte, A. ir kt. (2026). Yield and Grain Quality Response of Winter Wheat to Different Nitrogen and Phosphorus Fertilization Doses. Nitrogen, 7(3), 97.
- Janušauskaitė, D., Lazauskas, S. (2007). Žemdirbystė, 94(3), 33–46. Dotnuva, Lietuva.
- Saarela, I. ir kt. (2006). Effects of repeated phosphorus fertilisation on field crops in Finland 1–2. Agricultural and Food Science, 15.
- Valkama, E., Uusitalo, R., Turtola, E. (2011). Yield response models to phosphorus application: a research synthesis of Finnish field trials. Nutrient Cycling in Agroecosystems. doi.org/10.1007/s10705-011-9434-4
- von Tucher, S., Hörndl, D., Schmidhalter, U. (2018). Ambio, 47, 41–49. doi.org/10.1007/s13280-017-0970-2
- Márton, L. (2008). Cereal Research Communications, 36(3), 511–522. Vengrija.
- Sun, Z. ir kt. (2024). Effects of Nutrient Deficiency on Crop Yield and Soil Nutrients under Winter Wheat–Summer Maize Rotation. Agronomy, 14, 2690.
- Arbačauskas, J. ir kt. (2023). The Influence of Mineral NPK Fertiliser Rates on Potassium Dynamics in Soil. Plants, 12(21), 3700. Skėmiai, Lietuva. doi.org/10.3390/plants12213700
- Mikšytė, E. (2009). Kalio trąšų formų, normų ir jų derinių su EPSO Microtop trąšomis įtaka miežių derliui. Magistro darbas, LŽŪU.
- Andrzejewska, A., Przygocka-Cyna, K., Grzebisz, W. (2025). Balanced Fertilization of Winter Wheat with Potassium and Magnesium. Sustainability, 17(15), 6705. Lenkija.
- He, B. ir kt. (2022). Effect of Different Long-Term Potassium Dosages on Crop Yield and Potassium Use Efficiency in the Maize–Wheat Rotation System. Agronomy, 12(10), 2565.
- Liang, G., Schlesinger, W. H. (2026). Potassium fertilization enhances both cereal yield and soil organic carbon: a meta-analysis. Nature Communications, 17, 4521.
- Engel, R. E. Spring Wheat Response to Potassium and Chloride. Fertilizer Facts 18, Montana State University.
- Abbas, F. ir kt. (2023). Role of Gypsum in Conserving Soil Moisture, Macronutrients Uptake and Improving Wheat Yield in the Rainfed Area. Water, 15(6), 1011. doi.org/10.3390/w15061011
- Michalovicz, L. ir kt. (2014). Soil fertility, nutrition and yield of maize and barley with gypsum application on soil surface in no-till. Revista Brasileira de Ciência do Solo, 38(5).
- Roy Chowdhury, A. ir kt. (2019). Efficacy of calcium chloride and arginine foliar spray in alleviating terminal heat stress in late-sown wheat. Journal of Agricultural Science, 157(6).
- Grzebisz, W., Potarzycki, J. (2022). Effect of Magnesium Fertilization Systems on Grain Yield Formation by Winter Wheat during the Grain-Filling Period. Agronomy, 12(1), 12. Lenkija. doi.org/10.3390/agronomy12010012
- Wang, Z. ir kt. (2020). Magnesium Fertilization Improves Crop Yield in Most Production Systems: A Meta-Analysis. Frontiers in Plant Science, 10, 1727. doi.org/10.3389/fpls.2019.01727
- Wang, Y. ir kt. (2025). Effects of moderate magnesium application on rice milling quality, nutritional value and eating quality. Frontiers in Sustainable Food Systems.
- Niaz, A. ir kt. (2020). Growth, chlorophyll content and productivity responses of maize to magnesium sulphate application in calcareous soil. Open Agriculture, 5(1), 792–800.
- Järvan, M. ir kt. (2008). The effect of sulphur fertilization on yield, quality of protein and baking properties of winter wheat. Agronomy Research, 6(2), 459–469. Estija.
- Järvan, M. (2012). Lehekaudselt antud väävli mõju talinisu saagikusele ja saagi kvaliteedile. Agraarteadus. Estija.
- Staugaitienė, R., Šlepetienė, A., Žičkienė, L. (2013). Tręšimo siera poveikis vasarinių kviečių derlingumui ir kokybei. Žemės ūkio mokslai, 20(4), 266–275.
- Tabak, M. ir kt. (2020). Efficiency of Nitrogen Fertilization of Winter Wheat Depending on Sulfur Fertilization. Agronomy, 10(9), 1304. Lenkija.
- Kulig, B. ir kt. (2025). Optimalization of Nitrogen and Sulfur Fertilization of Hypoallergenic Winter Wheat Lines. Sustainability, 17(21), 9844. Lenkija.
- Roa, G. A. ir kt. (2024). Sieros tręšimo poveikio kviečių derliui ir baltymams meta-analizė. Nitrogen, 5(3), 37.
- Taskin, M. B., Gunes, A. (2022). Iron Biofortification of Wheat Grains by Foliar Application of Nano Zero-valent Iron (nZVI) and Other Iron Sources with Urea. Journal of Soil Science and Plant Nutrition. Turkija.
- Sobolewska, M. ir kt. (2020). Effect of Habitat and Foliar Fertilization with K, Zn and Mn on Winter Wheat Grain and Baking Qualities. Agronomy, 10(2), 276. Lenkija.
- Zulfiqar, U. ir kt. (2021). Manganese Supply Improves Bread Wheat Productivity, Economic Returns and Grain Biofortification under Conventional and No Tillage Systems. Agriculture, 11(2), 142.
- Yang, N. ir kt. (2025). Exogenous Manganese Sulfate Application on Wheat Grain Yield and Carotenoids. Agronomy, 15(9), 2190.
- Jaidka, M. ir kt. (2026). Agricultural Science Digest, D-6511. Pendžabas, Indija.
- Bansal, R. L., Nayyar, V. K. (1998). Indian Journal of Agricultural Sciences, 68(2).
- Shahrajabian, M. H. ir kt. (2020). Mangano sulfato poveikis kviečių derliui, Iranas (cituota Jaidka ir kt., 2026).
- Dhaliwal, S. S. ir kt. (2023). Minerals and chelated-based manganese fertilization influences the productivity, uptake, and mobilization of manganese in wheat. Frontiers in Plant Science, 14, 1163528.
- Reuter, D. J. (1972); Warooka bandymai 1963–1969, Pietų Australija (farmtrials.com.au).
- Stewart, Z. P. ir kt. (2021). Effect of Foliar Micronutrients (B, Mn, Fe, Zn) on Maize Grain Yield, Micronutrient Recovery, Uptake, and Partitioning. Plants, 10(3), 528. JAV.
- Zulfiqar, U. ir kt. (2020). Iron Nutrition Improves Productivity, Profitability, and Biofortification of Bread Wheat under Conventional and Conservation Tillage Systems. Journal of Soil Science and Plant Nutrition. Pakistanas.
- Khatun ir kt. (2024). Effect of zinc and iron fertilization on yield of wheat. Bangladešas.
- Hao, B. ir kt. (2021). Effects of foliar application of micronutrients on concentration and bioavailability of zinc and iron in wheat landraces and cultivars. Scientific Reports, 11. Kinija.
- Singh, K. K. ir kt. (2026). Iron Fertilization Strategies for Improving Yield and Economic Returns of Aerobic Direct-Seeded Rice. International Journal of Advanced Biochemistry Research, 10(3). Indija.
- Ali, S., Shah, S., Arif, M. (2021). Agronomic Biofortification with Zinc and Iron for the Improvement of Wheat Phenology and Yield. Sarhad Journal of Agriculture. Pakistanas.
- Niyigaba, E. ir kt. (2019). Winter Wheat Grain Quality, Zinc and Iron Concentration Affected by a Combined Foliar Spray of Zinc and Iron Fertilizers. Agronomy, 9(5), 250. Kinija.
- Liszewski, M., Błażewicz, J. (2018). Polish Journal of Agronomy, 35, 83–88. Lenkija, vasariniai miežiai.
- Rahman, N., Schoenau, J. (2022). Bioavailability, Speciation, and Crop Responses to Copper, Zinc, and Boron Fertilization in South-Central Saskatchewan Soil. Agronomy, 12(8), 1837. Kanada.
- WARC, NARF, CLC (2022). Evaluating the 4R Principles for Copper Application on Wheat Yield and Seed Quality. ADOPT ataskaita, Saskačevanas, Kanada.
- Franzen, D. W., McMullen, M. V., Mosset, D. S. (2008). Spring Wheat and Durum Yield and Disease Responses to Copper Fertilization of Mineral Soils. Agronomy Journal, 100(2), 371–375. Šiaurės Dakota, JAV.
- Karamanos, R. E. ir kt. (2004). Canadian Journal of Plant Science, 84, 47–56. Manitoba, Kanada.
- Hoess, T., Heard, J. (~2002). On Farm Testing to Determine Optimum Copper Placement and Sources for Wheat. Manitoba Agriculture and Food.
- Alberta Agriculture (1999). Copper Deficiency: Diagnosis and Correction. Agdex 532-3. Kanada.
- Irmes, K. ir kt. (2023). The Effect of Foliar Zinc Application on the Leaf Chlorophyll Concentrations and Grain Yields of the Winter Wheat in the Field Experiments of Two Seasons. Agronomy, 13(6), 1640. Vengrija.
- Ram, H., Rashid, A., Zhang, W. ir kt. (2016). Biofortification of wheat, rice and common bean by applying foliar zinc fertilizer along with pesticides in seven countries. Plant and Soil, 403, 389–401.
- Hui, X. ir kt. (2025). Zinc agronomic biofortification in wheat and its drivers: a global meta-analysis. Nature Communications. doi.org/10.1038/s41467-025-58397-y
- Huang, T. ir kt. (2024). Response of Wheat Zinc Nutrition to Zinc Fertilization into Soils with Variable Available Zinc. Scientia Agricultura Sinica, 57(14), 2815–2826. Kinija.
- Tsyganov, A. R., Vildflush, O. I. (2004). Izvestija Nacionalnoj akademii nauk Belarusi, serija agrarnych nauk, 3. Baltarusija, žirniai.
- Vasin, A. V. ir kt. (2021). Zernobobovyje i krupjanyje kultury, 4, 32–38. Rusija (Samara), soja.
- Kabylbekova, G. ir kt. (2024). Effect of pre-sowing treatment of soybean seeds with inoculant and microelements. OCL, 31, 3. Kazachstanas.
- Marcondes, J. A. P., Caires, E. F. (2005); Gris, E. P. ir kt. (2005). Molibdeno tręšimo lauko bandymai su soja, Parana, Brazilija (cituota „Soybean Yield Responses to Micronutrient Fertilizers“, IntechOpen).
- Apresyan, O. G., Bulavin, L. A. (bandymai 2011–2013). Ecolist Mono Bor poveikis žieminiams ir vasariniams rapsams. NAN Baltarusijos žemdirbystės mokslinis praktinis centras.
- Gardino valstybinis agrarinis universitetas (bandymai 2007–2008). Boro rūgšties poveikis žieminių rapsų derliui. Baltarusija.
- Goncharuk, V. A. (2013). Boro trąšų poveikis saulėgrąžų derliui (bandymai 2010–2012). Gardino valstybinis agrarinis universitetas, Baltarusija.
- Soylu, S. ir kt. (2005). Responses of Irrigated Durum and Bread Wheat Cultivars to Boron Application in a Low Boron Calcareous Soil. Turkish Journal of Agriculture and Forestry, 29(4), 275–286.
- Rashid, A. ir kt. (2011). Boron Deficiency in Rainfed Wheat in Pakistan: Incidence, Spatial Variability and Management Strategies. Journal of Plant Nutrition.
- Ahmad, R., Irshad, M. (2011). Effect of boron application time on yield of wheat, rice and cotton crop in Pakistan. Pakistanas.
- Žydelis, R. ir kt. (2025). Modeling study on optimizing water and nitrogen management for barley in marginal soils. Plants, 14(5), 704. Lietuva.
- Mittermayer, M. ir kt. (2024). Effects of different nitrogen fertilization systems on crop yield and nitrogen use efficiency. Heliyon, 10(7), e28065. Vokietija.
- Antošovský, J. ir kt. (2024). The effect of nitrogen-sulphur fertilizer with nitrification inhibitor on winter wheat nutrition. Heliyon, 10(12), e33035. Čekija.
- Klikocka, H., Cybulska, M. (2020). The effect of nitrogen and sulfur fertilization on the grain yield and quality characteristics of spring wheat. Agronomy Science, 75(3), 65–74. Lenkija.
- Seidel, S. J. ir kt. (2021). Ilgalaikis Dikopshof bandymas (1906–2018): kviečių derlius be fosforo. Vokietija.
- Stoltz, E., Wallenhammar, A.-C. (2014). Manganese application increases winter hardiness in barley. Field Crops Research, 164, 148–153. Švedija.
- Jhanji, S. ir kt. (2013). Screening diverse wheat genotypes for manganese efficiency. Field Crops Research, 154, 127–132.
- Stępień, A., Wojtkowiak, K. (2019). Nitrogen and manganese fertiliser effects on winter wheat. Journal of Elementology, 24(2), 661–675. Lenkija.
- Jarecki, W. (2026). Response of winter wheat to foliar fertilization with microelements. Journal of Elementology, 31(2), 329–341. Lenkija.
- Godsey, C. B. ir kt. (2003). Correcting Iron Deficiency in Corn with Seed Row–Applied Iron Sulfate. Agronomy Journal, 95, 160–166. JAV.
- Karamanos, R. E., Goh, T. B., Harapiak, J. T. (2003). Determining wheat responses to copper in prairie soils. Canadian Journal of Soil Science, 83(2), 213–221. Kanada, 115 bandymų.
- Korzeniowska, J. (2004). Potrzeby nawożenia pszenicy jarej cynkiem. Cz. II – 74 lauko bandymai. Lenkija.
- Bağcı, S. A. ir kt. (2007). Effects of Zinc Deficiency and Drought on Grain Yield of Field-grown Wheat Cultivars in Central Anatolia. Journal of Agronomy and Crop Science.
- Güneş, A. ir kt. (2003). Effects of Boron Fertilization on the Yield and Some Yield Components of Bread and Durum Wheat. Turkish Journal of Agriculture and Forestry.
- Wróbel, S. (2008). Effects of foliar fertilization with boron depending on soil moisture and reaction. Agronomy Science. Lenkija.
- Bhatti, S. M. ir kt. (2024). Enhancing iron concentration in bread wheat through Fe-EDTA fortification. Eurasian Journal of Soil Science, 13(1). Pakistanas. doi.org/10.18393/ejss.1394446
- Tobiasz-Salach, R., Jańczak-Pieniążek, M., Bobrecka-Jamro, D. (2018). Assessing the impact of foliar fertilization with manganese and copper on spring barley. Polish Journal of Agronomy, 35, 59–64.
- Stadnik, B., Tobiasz-Salach, R., Migut, D. (2024). Influence of Foliar Application of Microelements on Yield and Yield Components of Spring Malting Barley. Agriculture, 14(3), 505.
- Korzeniowska, J., Stanisławska-Glubiak, E. (2011). The effect of foliar application of copper on content of this element in winter wheat grain. Polish Journal of Agronomy, 4, 3–6.
- Ram, H. ir kt. (2024). Impact of foliar application of iron and zinc fertilizers on grain iron, zinc, and protein contents in bread wheat. Frontiers in Nutrition, 11, 1378937.
- Sordi, A. ir kt. (2021). Agronomic biofortification of rice and wheat with zinc: A metanalytical study. Research, Society and Development.
- Brennan, R. F., Bolland, M. D. A. (2007). Molibdenas kviečiams rūgščiuose Vakarų Australijos dirvožemiuose.
- Oliveira, S. L. ir kt. (2022). Molybdenum Foliar Fertilization Improves Photosynthetic Metabolism and Grain Yields of Field-Grown Soybean and Maize. Frontiers in Plant Science, 13. doi.org/10.3389/fpls.2022.887682
- Saquee, F. S. ir kt. (2023). Molibdeno vaidmens augalų mityboje apžvalga.
- Guanzon, I. M., Tuazon, E. D. (2026). Molybdenum fertilization enhances nodulation and seed yield of soybean under field conditions. Discover Plants, 3, 102.
- Graham, R. D. (1975). Male sterility in wheat plants deficient in copper. Nature, 254, 514–515.
- Korzeniowska, J., Stanisławska-Glubiak, E. (2009). Vario tręšimo atsakas Lenkijos žieminių kviečių veislėms.
- Brennan, R. F., Bolland, M. D. A. (2007). Molibdeno trūkumas kviečiuose rūgščiuose Australijos smėlinguose dirvožemiuose.
- Huang, L., Pant, J., Dell, B., Bell, R. W. (2000). Effects of boron deficiency on anther development and floret fertility in wheat. Annals of Botany, 85(4), 493–500. doi:10.1006/anbo.1999.1095
- Rashid, A. ir kt. (2011). Boron deficiency in rainfed wheat in Pakistan: incidence, spatial variability and management strategies. Journal of Plant Nutrition, 34(4), 600–613. doi:10.1080/01904167.2011.538286
- Rerkasem, B., Saunders, D. A., Dell, B. (1989). Grain set failure and boron deficiency in wheat in Thailand. Journal of Agriculture, 5(1).
- Subedi, K. D. ir kt. (1998). Cold temperatures and boron deficiency caused grain set failure in spring wheat. Field Crops Research, 57(3), 277–288. doi:10.1016/S0378-4290(97)00148-2
- Soylu, S. ir kt. (2005). Responses of irrigated durum and bread wheat cultivars to boron application in a low boron calcareous soil. Turkish Journal of Agriculture and Forestry, 29(4), 275–286.
- Lancashire, P. D. ir kt. (1991). A uniform decimal code for growth stages of crops and weeds. Annals of Applied Biology, 119(3), 561–601. doi:10.1111/j.1744-7348.1991.tb04895.x
- Penkerių metų pavasarinių kviečių lapinio tręšimo bandymas Lietuvoje. Žemdirbystė-Agriculture.
- Yao, Y. ir kt. (2025). Foliar nitrogen application enhances nitrogen assimilation and modulates gene expression in spring wheat leaves. Agronomy, 15(7), 1688. doi:10.3390/agronomy15071688
- Gong, Y.-H. ir kt. (2026). Foliar ¹⁵N-urea absorption and translocation in wheat with contrasting senescence patterns at late growth stage. Scientific Reports, 16, 7174. doi:10.1038/s41598-026-39067-5
- Rawluk, C. D. L., Racz, G. J., Grant, C. A. (2000). Uptake of foliar or soil application of ¹⁵N-labelled urea solution and its effect on wheat grain yield and protein. Canadian Journal of Plant Science, 80(2), 331–334. doi:10.4141/P99-098
- Fernández, V., Gil-Pelegrín, E., Eichert, T. (2021). Foliar water and solute absorption: an update. The Plant Journal, 105(4), 870–883. doi:10.1111/tpj.15090
- Malik, R. ir kt. (2024). Wheat response to foliar-applied phosphorus is determined by soil phosphorus buffering. Agronomy, 14(8), 1630. doi:10.3390/agronomy14081630
- Ishfaq, M. ir kt. (2023). Foliar-applied potassium triggers soil potassium uptake by improving growth and photosynthetic activity of wheat and maize. Journal of Plant Nutrition, 46(11), 2691–2706. doi:10.1080/01904167.2022.2160748
- Barlas, N. T. ir kt. (2023). Evaluating leaf wettability and salt hygroscopicity as drivers for foliar absorption. Plants, 12(12), 2357. doi:10.3390/plants12122357
- Zang, F. ir kt. (2024). Effect of sulfur and potassium foliar applications on wheat grain protein quality. Field Crops Research, 319, 109639.
- Singh, C. ir kt. (2024). Impact of foliar application of iron and zinc fertilizers on grain iron, zinc, and protein contents in bread wheat. Frontiers in Nutrition, 11, 1378937. doi:10.3389/fnut.2024.1378937
- Zulfiqar ir kt. (2023). Kviečių tyrimas apie lapinius mangano šaltinius.
- Fouad, A. ir kt. (2020). Efficacy of copper foliar spray in preventing copper deficiency of rainfed wheat grown in a calcareous soil. Journal of Plant Nutrition, 43(11), 1617–1626. doi:10.1080/01904167.2020.1739294
- Doolette, C. L. ir kt. (2018). Foliar application of zinc sulphate and zinc EDTA to wheat leaves: differences in mobility, distribution, and speciation. Journal of Experimental Botany, 69(18), 4469–4481. doi:10.1093/jxb/ery236
- Stangoulis, J. C. R. ir kt. (2001). Boron supply into wheat ears whilst still enclosed within leaf sheaths.
- Wu, W. ir kt. (2025). Enhancing wheat yield and quality through late-season foliar nitrogen application: a global meta-analysis. Agronomy, 15(5), 1058. doi:10.3390/agronomy15051058
- Zhu, X. H. ir kt. (2017). Factors contributing to the benefits of foliar nitrogen application for wheat in a sub-tropical winter environment. Journal of Crop Improvement. Nuoroda
- Peirce, C. A. E. ir kt. (2019). The timing of application and inclusion of a surfactant are important for absorption and translocation of foliar phosphoric acid by wheat leaves. Frontiers in Plant Science, 10, 1532. doi:10.3389/fpls.2019.01532
- McBeath, T. M. ir kt. (2020). Assessment of foliar-applied phosphorus fertiliser formulations to enhance phosphorus nutrition and grain production in wheat. Crop & Pasture Science, 71(9), 795–806. doi:10.1071/CP20241
- Gu, X. ir kt. (2021). Effects of the foliar application of potassium fertilizer on the grain protein and dough quality of wheat. Agronomy, 11(9), 1749. doi:10.3390/agronomy11091749
- Zoz, T. ir kt. (2016). Foliar application of calcium and boron improves the spike fertility and yield of wheat. Bioscience Journal, 32(4), 873–880. doi:10.14393/BJ-v32n4a2016-29714
- Ceylan, Y. ir kt. (2016). Magnesium applications to growth medium and foliage affect the starch distribution, increase the grain size and improve the seed germination in wheat. Plant and Soil, 406, 145–156. doi:10.1007/s11104-016-2871-8
- Järvan, M. Lehekaudselt antud väävli mõju talinisu saagikusele, saagi kvaliteedile ja küpsetusomadustele. Agraarteadus. Nuoroda (PDF)
- Lester, D. (2010). Plant tissue testing – an under-utilised tool for diagnosing hidden hunger in crops. GRDC Update Papers. Nuoroda
- Kalloniatis, M., Luu, C. Color Perception. Webvision: The Organization of the Retina and Visual System. Nuoroda